o Neseniai Europos Komisija pasiūlė Vakarų Balkanų šalių reformų ir ekonomikos augimo priemonę
o Jos pagrindinis tikslas – paspartinti socialinę ir ekonominę konvergenciją su ES
o Europos Parlamentas ir Taryba paprašė Audito Rūmų pateikti nuomonę dėl šio pasiūlymo
Siūloma 6 milijardų eurų Vakarų Balkanų šalių reformų ir ekonomikos augimo priemonė turėtų joms padėti įvykdyti stojimo į ES sąlygas. Šiandien paskelbtoje nuomonėje Europos Audito Rūmai siūlo geriau apsaugoti šias papildomas ES lėšas.
Šešių Vakarų Balkanų šalių (Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Serbijos) ir ES ekonominė konvergencija daugelį metų laikoma nepakankama. Reaguodama į tai, praėjusių metų lapkričio mėn. Europos Komisija pasiūlė sukurti specialią finansavimo priemonę, Vakarų Balkanų reformų ir ekonomikos augimo priemonę, kuri būtų regiono naujo ekonomikos augimo plano dalis. Šia priemone siekiama skatinti ekonomikos augimą, didinti socialinę ir ekonominę konvergenciją su ES šalimis ir paspartinti suderinamumą su ES vertybėmis ir įstatymais, siekiant ateityje įstoti į ES.
ES auditoriai palankiai vertina griežtesnių finansavimo sąlygų nustatymą, susiejant mokėjimus su sąlygų, kurios turi būti nustatytos įvairių šalių reformų darbotvarkėse, įvykdymu. „Tačiau kyla rizika, kad lėšų išmokėjimo sąlygos nebus pakankamai ambicingos, o rodikliai – pakankamai aiškūs ir išmatuojami. Taip pat vis dar sunku užtikrinti, kad reformos būtų tvarios, ypač atsižvelgiant į silpnus regiono administracinius gebėjimus, – teigė už nuomonę atsakinga Audito Rūmų narė Laima Liucija Andrikienė. – Be to, Europos Komisija turėtų ne tik teikti pastabas, bet ir reikalauti, kad Vakarų Balkanų šalių vyriausybės peržiūrėtų ir atitinkamai pakeistų savo reformų darbotvarkes.“ ES auditoriai taip pat siūlo parengti atitinkamas gaires, pagal kurias būtų galima įvertinti, ar reformų darbotvarkėse nustatytos mokėjimų sąlygos yra tinkamai įvykdytos.
Pagal šią priemonę 2024–2027 m. laikotarpiu numatyta skirti iki 6 milijardų eurų paramos (iki 2 milijardų eurų negrąžintinos paramos ir iki 4 milijardų eurų paskolų). Atsižvelgdami į tai, kad dabartiniame ES biudžete narystės siekiančioms šalims (įskaitant Turkiją) jau skirta daugiau kaip 14 milijardų eurų, auditoriai pabrėžia, kad dėl sumų, kurios bus skiriamos pagal priemonę, Vakarų Balkanų šalims iki 2027 m. numatytas finansavimas gerokai padidėja (daugiau kaip 40 %). Auditoriai pažymi, kad ir pasiūlyme dėl priemonės sukūrimo, ir ekonomikos augimo plane paaiškinama, kodėl Vakarų Balkanų šalių ekonomikai būtina didesnė konvergencija su ES. Plane taip pat pabrėžiama įvairi siūlomų priemonių nauda regionui. Tačiau, kadangi nėra poveikio vertinimo ar analitinio dokumento, ES auditoriai negalėjo įvertinti, kokiu mastu numatyta 6 milijardų eurų parama būtų galima padėti pasiekti pagrindinius priemonės tikslus. Be to, auditoriai siūlo patikslinti tam tikras pasiūlymo nuostatas, susijusias su Europos Audito Rūmų audito teisėmis ir galimybe susipažinti su duomenimis ir dokumentais, kad būtų užtikrinta tinkama priežiūra.
Bendroji informacija
„Kosovo“ pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei TTT nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.
2023 m. lapkričio 8 d. Europos Komisija pasiūlė sukurti Vakarų Balkanų reformų ir ekonomikos augimo priemonę, kuri būtų regiono naujo ekonomikos augimo plano dalis. Europos Parlamentas ir Taryba Audito Rūmų paprašė pateikti nuomonę dėl pasiūlymo, Tarybos atveju – iki 2024 m. vasario 9 d.
Nuomonė 01/2024 paskelbta anglų kalba Audito Rūmų interneto svetainėje; redakcijos kitomis ES kalbomis bus paskelbtos kiek vėliau.
Taip pat žr. Audito Rūmų specialiąją ataskaitą dėl ES paramos teisinei valstybei Vakarų Balkanuose.
Kontaktai spaudai
Audito Rūmų spaudos tarnyba: press@eca.europa.eu
— Vincent Bourgeais: vincent.bourgeais@eca.europa.eu, mob. tel. (+352) 691 551 502
Damijan Fišer, damijan.fiser@eca.europa.eu, mob. tel. (+352) 621 552 224