Dalintis: Facebook

Naujienos

2017-10-02 12:10 Paskelbta: 16 d.

L. Andrikienės kalba 1951 m. spalio 2-3 d. trėmimų minėjime Vilniuje

Gairė: Darbas Lietuvoje, Konferencijos, Susitikimai, Pasisakymai

Dabar, kai Vilniuje esate susirinkę paminėti 1951-ųjų spalio 2-osios trėmimų metines, aš esu Europos Parlamente Strasbūre, Prancūzijoje. Ankstų šios dienos rytmetį skubėjau į lėktuvą Vilniuje ne tam, kad pasiekusi Strasbūrą gėrėčiausi jo pastatų ar kanalų grožiu, rudenėjančios Elzaso sostinės elegancija. Žinote: esu čia darbą dirbti, Jums ir visai Lietuvai atstovauti.

Dr. Laima Andrikienė
Europos Parlamento narė
Kovo 11-osios Akto signatarė 

2017 m. spalio 2 d.
Vilnius

Mieli susirinkusieji,
visų pirmiausia – tremtiniai ir politiniai kaliniai, mano tėvų ir senelių likimo broliai ir sesės,
mielas jaunime,
visi šio minėjimo dalyviai!

Dabar, kai Vilniuje esate susirinkę paminėti 1951-ųjų spalio 2-osios trėmimų metines, aš esu Europos Parlamente Strasbūre, Prancūzijoje. Ankstų šios dienos rytmetį skubėjau į lėktuvą Vilniuje ne tam, kad pasiekusi Strasbūrą gėrėčiausi jo pastatų ar kanalų grožiu, rudenėjančios Elzaso sostinės elegancija. Žinote: esu čia darbą dirbti, Jums ir visai Lietuvai atstovauti. 

Su nedidele padėjėjų komanda Briuselyje ir Strasbūre dirbame daug. Kitaip nemoku. Taip išmokė, tokią mane užaugino Tėvai ir Močiutė – visi Sibiro tremtiniai. Šeimoje išmokau: pareiga – svarbiau už viską; jei pažadėjai, įsipareigojai – padaryk. Ir nekeisk kailio: neišduok ir neparduok savo principų ir vertybių, nė už ką. Tokių, kurie keičia pažiūras priklausomai nuo to, iš kurios pusės pučia vėjas ar dėl sotesnio kąsnio, ilgesnio rublio, negerbia nei priešai, nei draugai. 

Brangieji, mano patyrimas sako: svarbiausia Lietuvos atstovo Europos Parlamente priedermė – ginti Lietuvos interesus. Stipri Lietuva stiprioje Europos Sąjungoje – tai mano tikslas ir mano lozungas nuo pat darbo Europos Parlamente pradžios 2004-aisiais. Kad Lietuva klestėtų, Europos Sąjunga turi būti stipri. Kad Lietuva būtų saugi, NATO turi būti stipri. Taip paprasta ir aišku – ar ne?

Turime 11 atstovų Europos Parlamente, ir atrodo, kad jie visi turėtų žinoti, kokie yra Lietuvos interesai, ir susivokti, kad privalu juos ginti. Ar supranta? Ar suvokia savo misiją? Vargu bau. Nes prieš porą savaičių vykusioje plenarinėje sesijoje vienas “mūsiškių”, vienas buvęs prezidentas skėlė kalbą apie Nord Stream 2, peikdamas mus, t.y. save pačius, kad priešinamės tam dujotiekiui. Ar tas “mūsiškis” vienas toks? Toli gražu. Kai kuriuos apskritai retai matyti tenka, nes jie turi svarbesnių, visokio plauko a la biznio reikalų. Žiūriu ir neatsistebiu: europarlamentaro mandatas jiems reikalingas tik kaip vizitinė kortelė, statusui visuomenėje užsitikrinti. Bet oficialiai visi yra vadinami ir traktuojami kaip Lietuvos atstovai, nes juos išrinko ir į Europos Parlamentą delegavo Lietuvos Respublikos piliečiai. 

Jūs žinote ir kita: Europos Parlamento nario mandatas suteikia nemažai galių, ir ne tik Europos Parlamente. Juk Lietuvos interesai siekia daug toliau nei Lietuvos sienos. Lietuvos interesas – laisva ir nepriklausoma Ukraina, Gruzija, Moldova, išsiveržusios iš dusinančio Kremliaus glėbio. Lietuvos interesas – Ukrainos ir Gruzijos, ir Moldovos teritorinis vientisumas ir jų žemių neliečiamumas. Kaip išmanydama Lietuva siekia priartinti tą dieną, kai Ukraina ir Gruzija, pagaliau ir Moldova taps ES ir NATO narėmis, jei tik jų piliečiai to norės, jei jų lyderiams pakaks politinės valios ir išminties, jei tik Europos Sąjunga nepasiklys tarp trijų pušų. 

Lietuvos interesai siekia ir dar toliau – JAV, Kanadą ir tolimąją Kiniją. Šiandienos pasaulyje, aukštųjų technologijų dėka mes visi pasaulyje esame taip susiję, kad lietuviai turi akylai stebėti ir laiku reaguoti į visuose pasaulio regionuose vykstančius įvykius. Kita vertus, žmonija susiduria su globaliomis problemomis, kurios nepripažįsta valstybių sienų, todėl ir atsakas į jas turi būti globalus, visuotinis, joms išspręsti reikia visos žmonijos, visų valstybių valios ir pastangų. Europos Parlamentas yra viena tokių vietų, institucijų, kur Lietuvos atstovai gali ir turi įdėti savo indėlį į Lietuvos interesų realizavimą, prisidėti prie problemų sprendimo. 

Brangieji, rengdama šią kalbą dar kartą kalbėjausi apie tremtį su savo artimiausiais ir brangiausiais – Mama ir Tėčiu. Kai vyko trėmimai, kuriuos šiandien minime, mano tėvai jau buvo Sibire: Tėtė – lageryje, Mama – tremtyje. Jaunutė mokytoja, Vilniaus pedagoginio instituto prancūzų kalbos ir literatūros studentė, buvo išgabenta tremtin, 1950-aisiais. Tais pačiais metais ten atsidūrė ir visa Mamos šeima, visa graži giminėlė: mano Močiutė, mano dėdės ir tetos, tuomet mažamečiai pusbroliai ir pusseserės. 

Neabejoju: tėvų tremtis, mūsų šeimos patirtis suformavo mane kaip politikę. Mano gimtuosiuose Druskininkuose, kur mano mokykliniais metais gyveno apie 10, vėliau – 15 tūkstančių gyventojų, buvo tokių, kurie iš Sibiro grįžusius tremtinius vadino banditais. Partizanų dainų Močiutė mane išmokė anksčiau nei mokykloje teko išmokti eilių apie Leniną. O apie laisvą Lietuvą, kokia ji buvusi, su broliu namuose girdėdavome kone kasdien. Ir dar – kad Lietuva bus laisva. Kada – nežinia, bet bus. Su tuo užaugau. Užaugau tokia, kokią mane matote, girdite, pažinote per 27-erius mano aktyvios veiklos Lietuvos politikoje metus.

1990-aisiais kandidate į Aukščiausiąją Tarybą mane pirmieji pasirinko buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, vadovaujami šviesios atminties Balio Gajausko. Tuose istoriniuose rinkimuose buvau kandidatė, iškelta Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS), kiek vėliau atsiradau ir Sąjūdžio kandidatų sąraše. Ir laimėjau, pirmajame ture! Nors buvo prognozuojama, kad Jurbarko rajone (Jurbarko kaimiškojoje rinkimų apygardoje), kur Sąjūdis buvo silpnas ir neaktyvus, laimės kompartijos pirmasis sekretorius – neišdegė komunistų partijai! Vėliau buvo laikotarpis, kai Aukščiausiojoje Taryboje su Baliu Gajausku ior jo vadovaujami įkūrėme nedidelę “Laisvės” frakciją. To reikėjo, nes Sąjūdis akivaizdžiai slydo kairėn… Kažkada seniai girdėjau vieną kairiųjų pažiūrų profesorę iš Lietuvos ateities forumo su neslepiama pagieža sakant apie mane: toks monolitas, toks monolitas jaučiasi! Gal kam ir monolitas atrodžiau, o iš tiesų gyniau, ginu ir ginsiu tai, kuo tikiu. Be to, visur – ne tik politikoje. 

Brangieji, pasakoju Jums savo ir savo šeimos istoriją. Tokių istorijų Lietuvoje – šimtai ir tūkstančiai. Jei ne šis mūsų bendras patyrimas, kažin, ar Lietuva šiandien būtų laisva. Tremtis – seniai praeityje. Per 27-erius Lietuvos laisvės metus daug pasakyta, parašyta aie tremtį, daug atsiminimų surinkta apie sovietinę okupaciją ir rezistenciją, sovietų represijas. Tačiau yra dalykų, kurių neįmanoma užrašyti ir papasakoti. Tai – kiekvieno mūsų asmeniniai potyriai, mūsų džiaugsmas ir kančia, kurių negali perteikti jautriausi žodžiai. Tai, ką pasilaikome tik sau arba tik savo artimiausiems. Tai, ką gauname su motinos pienu. Patyrimas, kančia ir džiaugsmas, kurią pajusti ir suprasti taip pat galima tik širdimi. 

Šiandien būdama toli nuo Lietuvos širdimi ir mintimis esu su Jumis, minėjimo vietoje. Ir visada mes su Jumis būsime surišti ir susiję ta gija, kuriai tikslaus pavadinimo neatrandu. O gal toji gija gali būti pavadinta vienu gražiausių vardų pasaulyje – Lietuva. 

Visada – už ją ir vardan jos.   

Ačiū už dėmesį. 


Komentarai

Rašyti komentarą

* - privalomas laukas

*

CAPTCHA paveikslėlis dėl šlamšto prevencijos
Jei neperskaitote žodžio, spauskite čia.
*
*
Liūdna statistika, 03-10-17 12:52:
Mokslininkų skaičiavimais, atsižvelgus ir į prarastą natūralų gyventojų prieaugį, 1940–1958 metais Lietuva neteko maždaug 1 mln. 100 tūkst. gyventojų.
Neretai kalbant apie Lietuvos gyventojų nuostolius apsiribojama tik trėmimais į Sovietų Sąjungos gilumą bei žudynėmis, kažkodėl pamirštant bene didžiausią žmogiškųjų nuostolių priežastį – priverstinę emigraciją. 1944-aisiais artėjant frontui prasidėjo masinis Lietuvos gyventojų, menančių 1940–1941 metų represijas ir trėmimus, bėgimas į Vakarus.Skaičiuojama, kad 1944–1947 metais iš Lietuvos priverstinai pabėgo beveik 500 tūkst. žmonių.
Galima teigti, kad jeigu ne karas ir okupacijos, šiandien Lietuvoje gyventų ne 3 mln., bet apie 5 mln. gyventojų – maždaug tiek, kiek šiuo metu gyvena Suomijoje, Danijoje, Airijoje.

Ačiū už gražią kalbą, 03-10-17 12:45:
Visi lietuvių tautos nuostoliai sunkiai suskaičiuojami, bet jie dar ilgai darys įtaką mūsų visuomenės ir valstybės būčiai. Be savo istorinės atminties mes neturėtume savasties, todėl, kartais klausydami kalbų apie nesigręžiojimą į praeitį ir žiūrėjimą tik į ateitį, prisiminkime tuos žmones, kurie mirė tremtyje.

Vtautas, 03-10-17 08:41:
Jūs mūsų pasididžiavimas ir Lietuvoje ir Europos Parlamente, ko niekaip negali pasakyti apie kitus. Jūsų kalba sušildė mūsų širdis ir jausmus.

Jadvyga, 03-10-17 08:32:
Dėkui gerbiama europarlamentare už nuoširdžią šiltą kalbą. Džiaugiamės, kad mus tremtinius prisimenate. Kuo geriausios sėkmės Jums Europos Parlamente darbuojantis dėl mūsųTėvynės.

Laima Andrikienė Twitter

L.Andrikienė info.tv apie Katalonijos nepriklausomybės siekį. 2017 10 10

L.Andrikienė iš EP Briuselyje: Ko tikiuosi iš artėjančio ES˗Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo. 2017 10 10


Radijas A2. L. Andrikienės interviu apie aktualius Lietuvos vidaus politikos klausimus bei svarbiausias užsienio politikos problemas. 2017 10 06

Iš Europos Parlamento Strasbūre: Laima Andrikienė apie Kataloniją. 2017 10 04

Iš Europos Parlamento Strasbūre: Laima Andrikienė apie Vokietijos susivienijimo svarbą ir lyderystę. 2017 10 03

Bernardinai.lt QUO VADIS, EUROPA? Keturi klausimai Europos Parlamento narei Laimai Andrikienei. 2017 09 22

Gruzijos 1TV: Reportažai iš EP apie rekomendacijas dėl Rytų partnerystės politikos.
 L. Andrikienė. 2017 09 18

L. Andrikienės sveikinimas Vilniaus r. Paberžės "Verdenės" gimnazijai. 2017 09 15

L. Andrikienė - Apie Europos Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio pranešimą dėl ES padėties. 2017 09 13

L. Andrikienė - Apie Europos Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio pranešimą dėl ES padėties. 2017 09 13

EP plenarinė sesija: L. Andrikienės kalba apie padėtį Venesueloje. 2017 09 12

EP plenarinė sesija: L. Andrikienės kalba apie Turkijos ir Europos Sąjungos santykius. 2017 09 12

L. Andrikienė: Ko tikiuosi iš EK pirmininko J.-C. Juncker'io metinio pranešimo, 2017 09 09

Mūsų biblioteka

Skaitykite čia, mūsų bibliotekoje:

VERTYBĖS IR POLITIKA II.
KRIKŠČIONIŠKOSIOS EUROPOS ŠAKNYS
(2014)

"Vertybės ir politika"

VERTYBĖS IR POLITIKA
(2008)

VALUES AND POLITICS
(2008)

Šv. Jokūbo kelio šviesa

ŠV. JOKŪBO KELIO ŠVIESA / THE LIGHT OF ST. JAMES WAY
(2012, 2013, 2014)

„Aš, Laima Andrikienė, prisiekiu....'': I dalis - Signatarė

"Aš, Laima Andrikienė, prisiekiu....".
I dalis - SIGNATARĖ
(2008)

„Aš, Laima Andrikienė, prisiekiu....'': II dalis - Ministrė

"Aš, Laima Andrikienė, prisiekiu....".
II dalis - MINISTRĖ
(2008)

„AŠ, LAIMA ANDRIKIENĖ, PRISIEKIU...'' III dalis – Europarlamentarė

„Aš, Laima Andrikienė, prisiekiu..."
III dalis – EUROPARLAMENTARĖ
(2009)

Ankstesnė svetainės versija

Informaciją apie L.Andrikienės veiklą 2004-2008 m. rasite čia.