ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimams – būsimasis ES „veidas” žmogaus teisių politikos srityje

Pirmą kartą ES istorijoje ES aukštoji įgaliotinė užsienio ir saugumo politikai Catherine Ashton nusprendė siūlyti Tarybai įsteigti ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais pareigybę. ES aukštoji įgaliotinė šiuo metu turi 10 specialiųjų įgaliotinių, veikiančių tam tikruose regionuose bei šalyse, krečiamuose neramumų ir karinių konfliktų, pavyzdžiui, Afganistane, Sudane, Kosove, Pietų Kaukaze, Centrinėje Azijoje. Pagrindinė šių specialiųjų įgaliotinių paskirtis yra teikti paramą ES aukštajai įgaliotinei dirbant jiems skirtuose regionuose, skatinti ES politikos įgyvendinimą, būti ES „balsu” ir „veidu” tam tikrose valstybėse. Tačiau iki šiol nebuvo specialaus įgaliotinio kuriuo nors ypatingai svarbia politikos tema, pavyzdžiui, žmogaus teisių politikos tema, t.y. kuris atstovautų Europos Sąjungai visame pasaulyje ir būtų ES „veidas” žmogaus teisių klausimais.

Pirmoji idėją dėl ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais pasiūlė EP narė dr. Laima Andrikienė jos parengtame Europos Parlamento pranešime dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje, kurį 2010 m. pradžioje Europos Parlamentas plenarinėje sesijoje priėmė didele balsų dauguma. Beveik po dvejų metų šis pasiūlymas virsta realybe.

Šiuo metu Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT), ES Taryboje bei Europos Parlamente vyksta intensyvios diskusijos apie tai, koks bus ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais mandatas, veiklos prioritetai, santykiai su Europos Parlamentu.

Europos Parlamento poziciją šiuo klausimu formuoja bei rekomendacijas ES Tarybai įpareigota parengti Lietuvos atstovė dr. Laima Andrikienė. Europos Parlamentas sieks, kad ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais turėtų stiprų ir lankstų mandatą, leidžiantį įgaliotiniui veikti ir greitai reaguoti įvairiose žmogaus teisių srityse ir įvairiose šalyse už ES ribų. ES specialusis įgaliotinis turėtų būti girdimas ir matomas pasaulyje, jis ar ji turėtų tapti tikru ES „veidu” žmogaus teisių srityje. Specialusis įgaliotinis turės stiprinti ES politikos efektyvumą, ES vaidmenį ginant žmogaus teises ir skatinant joms pagarbą visame pasaulyje, ES veikiant Jungtinėse Tautose, JT Žmogaus teisių tarboje, kitose tarptautinėse organizacijose.

Svarbu pabrėžti, kad šis įgaliotinis atstovaus visai Europos Sąjungai, todėl jo skyrimo bei mandato formavimo procese turėtų dalyvauti visos ES institucijos, t.y. ne tik Europos išorės veiksmų tarnyba ir ES Taryba, bet ir Europos Parlamentas - vienintelė tiesiogiai ES piliečių rinkta Europos Sąjungos institucija. Tokiu būdu specialusis įgaliotinis įgautų didesnį politinį svorį pasaulyje.

Taip pat svarbu, kad ES specialusis įgaliotinis palaikytų nuolatinius ryšius su Europos Parlamentu,  kad būtų įpareigotas reguliariai atsiskaityti už savo veiklą ir galėtų veikti remdamasis Europos Parlamento rekomendacijomis ir parama.

Europos Parlamentas taip pat siekia užtikrinti, kad šio specialiojo įgaliotinio mandatas truktų bent dvejus metus. Europos išorės veiksmų tarnybos siūlomas vienerių metų kadencijos laikas yra nepakankamas, siekiant efektyvaus ES specialiajam įgaliotiniui numatytų politikos tikslų įgyvendinimo.

Planuojama, kad ES Taryba paskirs ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais jau birželio pabaigoje. Europos Parlamentas dėl L. Andrikienės parengtų Rekomendacijų ES Tarybai projekto balsuos birželio 1dieną.

Ieva Staniulytė 
EP narės L. Andrikienės padėjėja Europos Parlamente Briuselyje ir Strasbūre