Dalintis: Facebook

Naujienos

2017-07-08 12:44 Paskelbta: 78 d.

Delfi.lt: L. Andrikienė. Dvi jėgos, trokštančios sutriuškinti Europą bet kokia kaina

Gairė: Straipsniai, Straipsniai, interviu
Laima Andrikienė,  © DELFI / Domantas Pipas

Laima Andrikienė, © DELFI / Domantas Pipas

Šiuo metu išgyvename laikus, kai senosios politinės galios ėmė klibėti, o ekonominių ir politinių jėgų žemėlapis lėtai, bet užtikrintai mainosi. Labiausiai šios permainos matyti kalbant apie šalių plėtrą į Arkties regioną bei Kinijos ir Rusijos interesus. Tačiau susirūpinimą kelia Europos Sąjungos šalių abejingumas vykstantiems procesams – apie tai susitikime su žurnalistais kalbėjo Europos parlamento narė Laima Andrikienė. 

 

Arkties regionas sulaukia vis daugiau didžiųjų valstybių susidomėjimo. Dėl įtakos Arktyje ypač intensyviai kovoja Rusija ir Kinija. Deja, ES interesas šioje teritorijoje vis dar labai menkas, daugiausia apsiribojantis aplinkosaugos problemų sprendimu. 

Kova dėl Arkties: ES – ant atsarginių suolelio

„Arkties regionas nėra vienas iš ES prioritetų. Atitinkamai, resursų skyrimas yra labai ribotas. Dėl to mes tampame antros lygos žaidėjai tame regione. ES dalyvauja Arkties taryboje, bet mes neatliekame vaidmens, kurį iš tikrųjų turėtume atlikti,“ – kalbėjo L. Andrikienė. 

Politikė taip pat išreiškė susirūpinimą Lietuvos užsienio politikos ribotumu. Pasak jos, Lietuvai Arkties regionas atrodo tolimas ir neaktualus, o tuo tarpu jame, nepaisydamos daugybės aplinkosauginių problemų, siekia įsitvirtinti galingiausios pasaulio valstybės. 

Viena iš jų, Kinija, Arktyje įsitvirtinti siekia jau 10 metų. Ypatingai valstybę milžinę domina logistinis aspektas – Šiaurės jūrų kelias, pradėtas naudoti dar 1932 metais. Tai – trumpiausias susisiekimo būdas tarp Vakarų Europos, Rusijos, Tolimųjų Rytų ir Pietryčių Azijos uostų, todėl nieko jau seniai nestebina valstybių ambicijos, siekiant valdyti šią transporto arteriją. 

„Kinijai Arktis yra vienas iš pasaulio regionų ir kai jiems reikia gabenti savo prekes, jie ieško trumpiausių, pigiausių kelių. Dėl to Arktis juos domina,“ – komentavo L. Andrikienė. Be troškimo turėti patogų krovininių laivų kelią, ekonomiškai augančią valstybę taip pat domina galimybė Arktyje ieškoti naudingųjų iškasenų. 

Vis dėlto, Rusijos interesas kovoje dėl gamtinių resursų šiame regione kol kas neturi konkurencijos. Šalį, kurios ekonominį stabilumą garantuoja išskirtinai vien gamtiniai resursai, neabejotinai domina neatrasti Arkties lobiai, visų pirma, naftos ir dujų ištekliai. 

Siekdama pakloti kuo tvirtesnius pamatus šiame regione, Rusija iki šių metų pabaigos Arktyje ketina atidaryti 6 karines bazes. L. Andrikienė, aptardama Rusijos veiksmus Arktyje, paminėjo ir aktyviai šiame regione veikiančią naftos gigantę „Exxon Mobil“, kurios veikla politikei iki šiol nėra aiški: „Exxon“ labai aktyviai veikia Rusijoje, taip pat ir Arktyje, tačiau šiandien negalėčiau pasakyti, ką „Exxon“ veikia ir kas yra už jos šiuose veiksmuose.“ 

ES lyderiai: Kinijos strategija nėra mūsų strategija 

Kita sritis, kuriai, L. Andrikienės nuomone, ES skiria per mažai dėmesio – Kinijos interesai ir glaudūs šios valstybės ryšiai su Rusija. Neatlikdama jokių karinių veiksmų, diplomatiškai ir užtikrintai, ši valstybė užima strategiškai svarbius taškus pasaulyje. 

Susitikime su žurnalistais europarlamentarė teigė, kad iki šiol ES Kinijos siekių įsitvirtinti strategiškai palankiuose taškuose nevertino rimtai, tačiau dabar tam skiriama žymiai daugiau dėmesio. Kai 2013 metais Kinijos prezidentas paskelbė Šilko kelio ekonominio diržo strategiją, dar vadinamą OBOR, (angl. „One Belt, One Road“), Europoje į tai nebuvo tinkamai sureaguota. Niekas nesitikėjo, kad 6 žemėlapyje nupiešti koridoriai, einantys iš Kinijos per Aziją ir Europą, kada nors įgaus apčiuopiamą formą. 

„Pirmas šaltas dušas buvo tada, kai, berods, 2015 metų vasarą kinų valstybinė įmonė „Cosco“ nusipirko visą Pirėjo uostą (red. Past. – vienas iš 6 OBOR strategijos koridorių baigiasi ties Pirėjo uostu.) Jie pasiėmė ne tik kontrolinį akcijų paketą, bet ir pasinaudojo labai sudėtinga Graikijos finansine padėtimi. Tada aš jau ir pati suvokiau, kad tai ne pasakėlė ir tie 6 koridoriai ne šiaip sau nupiešti. 

Nereikia nė kariuomenės, kad galėtum ateiti ir įsigyti tokius strateginius objektus,“ – situaciją komentavo L. Andrikienė. 

Tiesa, net ir tokie atkaklūs veiksmai nepaskatino ES lyderių entuziazmo Kinijos plėtros klausimais. Pasak europarlamentarės, „kai Kinijos prezidentas pasikvietė ES lyderius į Pekiną tam, kad pristatytų savo strategiją, jis tikėjosi visai kitokios reakcijos. O reakcija buvo tokia – jokio entuziazmo ir pasakymas, kad tai yra jų strategija, bet mums reikia turėti mūsų strategiją.“ 

Vis dėlto, atšiauri ES lyderių reakcija į Kinijos planus šios valstybės veiksmų nestabdo. Ypač didelį dėmesį kinai rodo Lietuvos transporto ir logistikos sektoriui. Kinijos delegacijos jau ne kartą lankėsi sparčiai augančiame Klaipėdos jūrų uoste. 

„Jeigu kam nors Lietuvoje atrodo, kad milžiniška Kinija mažutės Lietuvos net neįžvelgia, tai taip nėra, nes vieno koridoriaus pabaiga yra Klaipėdos jūrų uostas. Praeitais metais kalbėjau su uosto administracija ir klausiau, ar jie jaučia tą didėjantį susidomėjimą. Sakė, taip, vien šiais metais, o tai buvo ankstyvas ruduo, jie sulaukė 15 aukšto lygio delegacijų iš Kinijos. Jos atvažiuoja su planais ir derasi, kokių terminalų norėtų, kokiomis sąlygomis ir t.t.,“ – apibendrino L. Andrikienė. 

Kinus taip pat domina pagreitį įgaunantis „Rail Baltica“ projektas, garantuosiantis patogų Baltijos šalių susisiekimą su visa Vakarų Europa. Be to, balandžio 18 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė sutartį su Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos bendrove „OTLK“, organizuojančia krovinių vežimą tarp Kinijos ir Vakarų Europos. Pagal šį susitarimą bus siekiama, kad konteineriniai traukiniai iš Kinijos per Lietuvą važinėtų reguliariai. 

Kinijos ir Rusijos draugystė Europai nieko gero nežada

L. Andrikienė įsitikinusi, kad aktyvus Rusijos veržimasis į Arkties regioną ir Kinijos plėtra Europoje turės ne tik ekonominių, bet ir politinių pasekmių. Be to, jau dabar šių valstybių įtaka trukdo ES plėsti ryšius už Atlanto. 

Kalbėdama apie daug vilčių suteikusias derybas dėl ES laisvosios prekybos susitarimo su JAV, politikė užsiminė, kad šios derybos Rusijai ir Kinijai pasirodė ypač nepalankios. „Rusijai ir Kinijai tai nepatiko nuo pat pradžių. Jie netgi sakė, kad apskųs mus Pasaulio prekybos organizacijai, nes mes iškreipiame visą prekybos balansą pasaulyje,“ – nuogąstavo politikė. Tokio pasipriešinimo rezultatas – sustabdytos derybos ir nežinia, koks bus tolimesnis jų likimas. 

Nerimą kelia ir tai, kad Rusija aktyviai siekia bendradarbiavimo galimybių su Kinija dėl panašių šiose valstybėse vyraujančių nuotaikų. Abi šalys nėra patenkintos susiklosčiusia pasaulio tvarka ir norėtų ją pakeisti. 

Savo pasisakymą europarlamentarė užbaigė optimizmo neteikiančia gaida: „Rusijos, o tuo pačiu ir Kinijos, interesas yra silpna ES. Stipri, pasaulio žaidėja ES jiems nereikalinga. Jiems nenaudingi mūsų nusistovėję transatlantiniai ryšiai su JAV. Jų tikslas yra suardyti tuos ryšius. <...> Tokiame laikmetyje dabar gyvename ir tai nėra jokia sąmokslo teorija.“ 

Parengė Aistė Meidutė, DELFI.lt 2017 m. liepos 7 d.


Komentarai

Rašyti komentarą

* - privalomas laukas

*

CAPTCHA paveikslėlis dėl šlamšto prevencijos
Jei neperskaitote žodžio, spauskite čia.
*
*
Deimantas, 10-07-17 16:17:
Lietuvai taip pat gali būti puiki terpė veikti Arktyje tik manau esame per maži... Todėl turi tuo aktyviau užsiimti EP nariai. Privalome savo uosta saugoti nuo Kinijos, esame maži, bet labai stiprūs, todėl atsilaikysime. Tik baisiausia, jog Jūs pati pirmoji pradėjote kalbėti Lietuvoje apie Atravo atominę elektrinę ir visi mojo į tai ranka ar nebus panaši situacija, kada Jūs prognozuojate labai aiškią ir realią ateitį, o Lietuvos politikai neįžvelgia realios grėsmės? Pradėsime "šokinėti" kada bus vėlu....

Modestas, 09-07-17 11:11:
Arktis gali būti puikus stabilizatorius Rusijos ekonomikai, o tai nusako Rusijos grėsmės augimą bei neigiamą įtaką ES politikai. Notima įkurti net 6 karines bazes, tai aiškiai parodo Arkties svarbą ir perspektyvą, nesuprantu kodėl ES rūpinasi tik ekologija? Galima tikrai veikti ir nepažeidžiant įstatymų.
Uostas - aiškiai matyti, jog spaudimas Klaipėdai yra daromas, bet nelabai norisi tikėti Kinijos strategijų realizavimu, visi aiškiai suvokia grėsmes.
Tikrai puikus ir informatyvus straipsnis, kaip visada sakau - tokios info labai, labaj reikia!

Vytautas, 08-07-17 19:12:
Giliai, išmintingai analizuojate užsienio politiką, p. Laima. Nedaug tokių politikų Lietuvoje turime. Su malonumu skaičiau ir šį straipsnį. Stebina, kad ES taip netoliariagiškai žvelgia į Kiniją ir Rusiją.

Kelia rūpestį, kad ES rimtai nevertina Kinijos ir Rusijos veiksmų., 08-07-17 13:36:
Turi vieną kartą ES imtis rimtai vertinti Kinijos ir Rusijos veiksmus ir rimtai imtis atsakomųjų priemonių prieš jas. Gal naujasis Prancūzijos prezidentas suaktyvins ES.

Vidas, 08-07-17 13:29:
Patiko. Geras įdomus straipsnis. Tik aš galvoju šiek tiek optimistiškiau. Rinkimai Prancūzijoje parodė, populistai Europoje nepraeis. Nepraeis ir kiniečiai, jei bandys nesąžiningai konkuruoti ES.

Laima Andrikienė Twitter

Bernardinai.lt QUO VADIS, EUROPA? Keturi klausimai Europos Parlamento narei Laimai Andrikienei. 2017 09 22

Gruzijos 1TV: Reportažai iš EP apie rekomendacijas dėl Rytų partnerystės politikos.
 L. Andrikienė. 2017 09 18

L. Andrikienės sveikinimas Vilniaus r. Paberžės "Verdenės" gimnazijai. 2017 09 15

L. Andrikienė - Apie Europos Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio pranešimą dėl ES padėties. 2017 09 13

L. Andrikienė - Apie Europos Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio pranešimą dėl ES padėties. 2017 09 13

EP plenarinė sesija: L. Andrikienės kalba apie padėtį Venesueloje. 2017 09 12

EP plenarinė sesija: L. Andrikienės kalba apie Turkijos ir Europos Sąjungos santykius. 2017 09 12

L. Andrikienė: Ko tikiuosi iš EK pirmininko J.-C. Juncker'io metinio pranešimo, 2017 09 09

Mūsų biblioteka

Skaitykite čia, mūsų bibliotekoje:

VERTYBĖS IR POLITIKA II.
KRIKŠČIONIŠKOSIOS EUROPOS ŠAKNYS
(2014)

"Vertybės ir politika"

VERTYBĖS IR POLITIKA
(2008)

VALUES AND POLITICS
(2008)

Šv. Jokūbo kelio šviesa

ŠV. JOKŪBO KELIO ŠVIESA / THE LIGHT OF ST. JAMES WAY
(2012, 2013, 2014)

„Aš, Laima Andrikienė, prisiekiu....'': I dalis - Signatarė

"Aš, Laima Andrikienė, prisiekiu....".
I dalis - SIGNATARĖ
(2008)

„Aš, Laima Andrikienė, prisiekiu....'': II dalis - Ministrė

"Aš, Laima Andrikienė, prisiekiu....".
II dalis - MINISTRĖ
(2008)

„AŠ, LAIMA ANDRIKIENĖ, PRISIEKIU...'' III dalis – Europarlamentarė

„Aš, Laima Andrikienė, prisiekiu..."
III dalis – EUROPARLAMENTARĖ
(2009)

Ankstesnė svetainės versija

Informaciją apie L.Andrikienės veiklą 2004-2008 m. rasite čia.