Ekonominė krizė baigsis 2012?

Jurgis Varnelis

Maždaug 3-4 metai – tiek užtruks įveikti ekonomikos krizę ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Krizei įveikti reikia reformų ir naujo požiūrio į verslą.

„Per tą laiką mums dar teks išmokti ne vieną šios recesijos pamoką, – sako ekonomistas, verslininkas Virmantas Galdikas. – Deja, šiandien versle padėtis primena karą, o gal net ir sunkesnius laikus. Nes karo metu dar galima aiškiai atskirti, kas yra priešas, o kas – draugas, kuria kryptimi žygiuoti, o kur nekelti kojos. O štai versle šiuo metu nėra aišku net šitiek“.
„Bankrutuojame, todėl nuo birželio pirmosios užsidarome, – tokiais žodžiais su pirkėjais šiandien sveikinasi Monika Valentinavičienė. Ji yra nedidelės maisto prekių parduotuvės Vilniaus Naujamiesčio rajone pardavėja. Čia dirba jau penkiolika metų. Moteris pasakoja, kad po Naujųjų metų padidėjus mokesčiams ir sumažėjus apyvartai parduotuvės savininkai nusprendė parduotuvę uždaryti, o patalpas išnuomoti. – Taip jiems nebebus galvos skausmo“, – komentuoja M. Valentinavičienė.
Akivaizdu, kad daug Lietuvos verslininkų, ypač smulkių ir vidutinių, dėl ekonominio sunkmečio yra priversti stabdyti savo veiklą. Preliminariais duomenimis, kovą Lietuvoje buvo inicijuoti 179 bankrotai, tai – 54 proc. daugiau nei vasarį. Per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bankrotų skaičius išaugo du kartus.
Beje, dauguma bankrutuojančių įmonių – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse, nes čia buvo registruota daugiausiai įmonių. Mažiausiai bankrotų iškelta Tauragės, Marijampolės ir Utenos apskrityse. Prognozuojama, kad šiais metais gali bankrutuoti apie 2-3 tūkst. įmonių.
„Ekonominių nuostolių patiria visa Europa. Tačiau kaip tik šiuo metu buvo ir padaryta nemažai darbų, kad senosios ir naujosios Europos šalys, jų verslas lengviau išgyventų ekonominę recesiją. Tuo tikslu buvo priimtas Europos gaivinimo planas, numatantis visą eilę ekonomikos gaivinimo priemonių, kurių bendra vertė priartėjo prie 500 mlrd. eurų. Iš ES biudžeto šio plano įgyvendinimui numatyta skirti apie 30 mlrd. eurų, 5 mlrd. eurų jau paskirti,“, – kalba Europos Parlamento narė Laima Andrikienė. – „Gegužės 6–14 dienomis visoje Europos Sąjungoje pirmą kartą organizuojama Europos verslininkystės savaitė, kuria siekiama skatinti verslumą ir pristatyti galimą ES bei valstybės paramą jau dirbantiems verslininkams. Tai būtų puiki proga valdžiai „atsisukti veidu" į verslą,  deja, Lietuvoje bus pasitenkinta tik seminarais, konsultacijomis ir pasitarimais, dalyvaujant valdžios ir verslo atstovams."

Pridegę pyragai?
„Kaip tik dabar, kai aplinkui – bankrotai, metas Lietuvos valdžiai priminti banalią, bet pamirštą tiesą apie tai, kad verslas moka mokesčius tik tada, kai vykdo savo veiklą“, – dėsto V. Galdikas.
Čia pat jis vaizdžiai apibūdina, kad mokesčių mokėjimas yra tarsi „pyrago“ dalybos. Juk jei pyragas mažas ar pridegęs, tai net ir labai didelė mokesčių norma paties „pyrago“ nepadidins. „O jei „pyragas“ didelis, tai net labai maža jo dalis gali būti didesnė už visą pridegusį „pyragą“, – teigia V. Galdikas.
Šiandien daugelis Lietuvos verslininkų tiesiai šviesiai sako, kad greta rinkų smukimo didžiulis smūgis jiems buvo nuo metų pradžios padidinti mokesčiai.
„Čia yra ir psichologinė problema. Kodėl tas, kuris kepa pyragą, turi gauti mažiau, nei tas kuris nieko nedarė? – klausia V. Galdikas. – Todėl yra natūralu, kad kiekvienas, kuris „pyragą“ kepa, turi gauti didesnę dalį, o valstybei turėtų užtekti ir trečdalio pyrago. Kodėl trečdalio? Ogi todėl, kad tai atvirkščiai proporcinga dirbančių ir nedirbančių Lietuvos gyventojų skaičiui. Manau, kad valstybė puikiausiai gali išsiversti ir su trečdaliu, jei ji skatins kuo daugiau žmonių užsiimti verslu ir visokeriopai rems jų veiklą“.

Tai skolintis ar ne?
„Pinigai pasaulyje nesibaigė, svarbu tik tai, kas sugebės pasiūlyti dabartinėmis sąlygomis patrauklią politiką investicijoms, – įsitikinusi L. Andrikienė. Tad kaip dėl Lietuvos politikos?
Šiuo metu Lietuvos verslininkai ir politikai atsidūrė dviejose priešingose stovyklose.
Pirmieji tvirtina, kad ekonominė recesija pasibaigs, kai Lietuvos valstybė pasiskolins daugiau pinigų ir juos „įpumpuos“ į verslą. Tuo tarpu visiškai priešingai mano antrieji, sakydami, kad kaip tik šiuo metu valstybė privalo užsiveršti diržus ir, gink Dieve, nepasiskolinti nė lito.
„Kiekviena reforma yra unikali laike ir erdvėje, tad šiandien svarbiausia – geros idėjos, ir labai svarbu, kad visuomenė reformas paremtų. Tik taip jos gali būti sėkmingos, – tvirtina L. Andrikienė. – Taip sakau ir apie Lietuvos padėtį. Visų pirma, Europos Parlamentui didelį susirūpinimą kelia tai, jog visoms iki vienos naujosioms ES narėms yra būdinga itin sparčiai auganti valstybės skola. Jeigu valstybės ryžtasi skolintis, reikia racionaliai paskaičiuoti, ar besiskolinančiųjų anūkai sugebėtų tas skolas išmokėti."
Čia Europos Parlamentas išskiria ir du ekonominius prioritetus, kurie turėtų būti itin svarbūs formuojant tolimesnę besiskolinančios šalies politiką ekonominio sunkmečio sąlygomis. O tie prioritetai – tai užimtumo ir paklausos didinimas.
„Visa tai reiškia, jog besiskolinančios šalys , tame tarpe ir Lietuva, turėtų apsvarstyti ir kelias naujas galimybes, susijusias su mokesčiais. Pavyzdžiui, mes Europos Parlamento Biudžeto komitete siūlome šalims apsvarstyti galimybę sumažinti mokesčius mažiausiai uždirbantiems žmonės. Taip būtų galima labiau padidinti jų perkamąją galią ir mažmeninių prekių paklausą, – teigia europarlamentarė. – Be to, nuo metų pradžios Lietuvoje PVM mokestis nuo 18 proc. padidėjo iki 19 procentų. Mes visgi siūlome šį mokestį tam tikrais atvejais diferencijuoti. Mokestis galėtų būti mažinamas, pavyzdžiui, tais atvejais, jeigu tai susiję su vietos mastu teikiamų paslaugų plėtojimu ar darbui imlių paslaugų kūrimu. Juk šiuo metu Lietuvoje itin reikšminga išlaikyti verslus ir išsaugoti darbo vietas. Svarbu, kad žmonės turėtų darbą, blogiausiu atveju, dirbtų nors ir nepilną darbo dieną, kad būtų sumažinta našta tiek patiems žmonėms, tiek verslui, tiek ir „SoDrai“.

Nėra miltų verslo bandelėms
Iki šiol, kai verslininkai sumanydavo kepti verslo „pyragus“, jie gana geromis sąlygomis galėdavo pyragui reikalingų miltų ir kiaušinių pasiskolinti iš bankų. Tačiau šiandien iš šių kredito institucijų verslininkai dažnai išeina tuščiomis. „Šiandien bankai verslo tikrai nekredituoja taip kaip anksčiau: net tos įmonės, kurios vykdo valstybinius užsakymus ar Europos Sąjungos fondų projektus, nebegali gauti paskolų ir baigti pradėtų darbų, - pastebi V. Galdikas. – Tad juokais sakau, kad dabar bankai užsiima kuo įvairiausiomis veiklomis, išskyrus kreditų teikimą. O juk bankai pirmiausia yra kuriami tam, kad reguliuotų pinigų srautus“.
„Tačiau bankai – tai tik viena integrali visos ekonominę krizę sukėlusios grandinės dalis. O problemą reikia spręsti iš pagrindų, iš esmės. Štai pasaulio banko vadovas Robertas Zoellickas neseniai yra pasakęs, kad šiuo metu iš pagrindų reikia reformuoti pasaulio finansines institucijas – ir greitai. Taigi sprendimo kelias – tai reformos globaliu mastu“, - mano L. Andrikienė.
Tiesa, kalbėdama apie Lietuvos padėtį, ji priduria, kad šiuo metu ypač gaila tų įmonių, kurios priverstos stabdyti projektus, kurie buvo įgyvendinami naudojant ES lėšas.

Be verslo – be ateities
Visi ekspertai šiuo metu bando prognozuoti, kada pasibaigs ekonominis sunkmetis.
Manoma, kad pasaulio ekonomika atsigaus po trejų – ketverių metų. O senųjų Europos šalių finansų rinkos turėtų atsigauti jau šių metų pabaigoje, kas darys teigiamą įtaką ir Lietuvai. Tačiau viskas ne taip paprasta, nes verslo elito pasitikėjimui atkurti reikės kur kas daugiau – maždaug dešimties metų.
„Verslas, kaip ir žmogus, dėl netinkamų „gyvenimui“ sąlygų, konkurencinės kovos ar kitų priežasčių gali „numirti“. Manau, kad šiuo metu Lietuvos verslui reikalingos priemonės verslo sveikatingumui diagnozuoti ir, jei įmanoma, reanimuoti. Tokios priemonės mažintų socialinę įtampą dėl verslo laikinumo ir gerintų pačią verslo aplinką“, – mano V. Galdikas.
„Tiesa ir tai, kad jeigu Lietuva neturės stipraus verslo, tai mūsų šalis neturės ateities, – komentuoja L. Andrikienė. – Juk visi puikiai suprantame, kad jei klestės verslai, tai ir visiems žmonėms bus geriau gyventi Lietuvoje. Todėl visi dabar priimami politiniai ir administraciniai sprendimai bei įstatymai turi būti palankūs verslo aplinkos skatinimui. Vyriausybė turėtų labiausiai žiūrėti Lietuvos interesų, jos piliečių, jos verslo interesų ir turėtų juos ginti visomis įmanomomis priemonėmis. Ir dar ypatingai štai kas: Lietuvos ekonominė struktūra dar nelabai europietiška, vis dar – su postsovietiniais elementais, todėl krizė yra pats geriausias laikas imtis modernizuoti ekonomiką, Lietuvoje kurti globaliai konkurencingos ekonomikos modelį bei prioritetus, orientuotus į inovacijas ir technologijas“.