Skip to main content

COVID: rinkimų pamokos Lietuvai

|   Pranešimai

Iš arti stebėjau rinkimų kampaniją ir rinkimus, vykusius COVID pandemijos ir daugybės apribojimų sąlygomis. Neabejoju, kad labai panaši patirtis laukia ir Lietuvos. Štai pamokos, kurias išmokau. Manau, kad jos pravers visiems, kurie organizuoja rinkimus ir rinkimų kampanijas, visiems, dalyvausiantiems Seimo rinkimuose.

Rinkimų dieną – kibernetinė ataka prieš Valstybės rinkimų komisiją (VRK)

…Liepos 15-oji, rinkimų diena Šiaurės Makedonijoje atrodė rami ir taiki, net nuobodi. Jokių neramumų, jokių skandalų. Kas dvi valandas VRK skelbia aktyvumo skaičius. Tiesa, neišvengta kelių incidentų su balsų pirkimu ar ketinimu tai padaryti. Rinkimų apylinkės atsidarė 7 val. ryto, užsidarė 21 valandą, prasidėjo balsų skaičiavimas. Vienoje iš rinkimų apylinkių balsų skaičiavimą stebiu ir aš, kai kuriose kitose – mano kolegos. Absoliučiai visur, visose rinkimų apylinkėse, balsavimą ir balsų skaičiavimą stebi vietiniai stebėtojai, politinių partijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Rinkimų apylinkės nedidelės, visur – iki tūkstančio rinkėjų, todėl tikimasi, kad balsų skaičiavimas neužtruks daugiau kaip porą valandų ir dar prieš vidurnaktį žinosime rinkimų rezultatus. Ir štai, ypatinga situacija: kaip laikrodis visą rinkimų dieną veikęs VRK interneto portalas atakuotas. Iki šiol nematyto galingumo kibernetinė ataka “išveda” iš rikiuotės būtent tą VRK serverį, vieną iš penkių, per kurį turi būti skelbiami balsų skaičiavimo rezultatai. Atakuotas ir vienas populiariausių televizijos kanalų ir portalų, kad būtų aiškiau – lietuviškojo delfi.lt analogas. Protokolai iš visų savivaldybių naktį vežami į VRK ir čia skaičiuojami balsai. Mūsų misijos nariai nakčiai lieka VRK. Kitą dieną – pakartotinis, kontrolinis, skaičiavimas. Ir tik tada paskelbiami preliminarūs rinkimų rezultatai. Jie nenustebina, netikėtumų nėra: kadangi visur dalyvavo partijų stebėtojai ir nevyriausybininkai, jie stebėjo rinkimų dieną ir balsų skaičiavimą bei fiksavo rezultatus, visos partijos jau rinkimų dienos naktį žinojo preliminarius rezultatus.

Šiaurės Makedonijos žvalgyba sako, kad tai buvusi galinga kibernetinė ataka, jos tikslas – išprovokuoti neramumus šioje Balkanų valstybėje, šių metų kovo mėnesį tapusioje NATO nare ir siekiančioje dar šiais metais pradėti stojimo derybas su Europos Sąjunga.

Iki šiol neramumus Balkanuose įžiebti nebuvo sunku. Balkanų katilas, buvusioji Jugoslavija, kaip ir dabartinė Šiaurės Makedonija, kur palyginti mažoje teritorijoje gyvena makedonai (jie sudaro daugumą), albanai, serbai, turkai, romai, juda kruta, tereikia degtuko, kad laužas įsidegtų… Pasėk nepasitikėjimą, kad rinkimai buvo nedemokratiški ir nesąžiningi, kad rinkimų rezultatai buvo suklastoti, pasirūpink išvesti iš rikiuotės VRK serverius, kad rinkimų rezultatai nebūtų laiku paskelbti – ir gali tikėtis išvesti žmones į gatves, reikalavimo rengti naujus rinkimus ir kitų pasekmių. O Rusija vis nepaliauja kartojusi, kad ji nebandė daryti įtakos rinkimams Šiaurės Makedonijoje…

Kaip šiemet rengsime Seimo rinkimus Lietuvoje? Ar saugūs mūsų Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) serveriai? Ar jie yra pajėgūs atlaikyti kibernetinę ataką, jei net brangiai kainavusi, valstybės institucijų prižiūrima e.sveikatos sistema neatlaikė stipresnio lietaus?

Bet apie viską – iš eilės.

Rinkimų stebėjimo misija Šiaurės Makedonijoje

Kiek daugiau nei prieš savaitę sugrįžau iš Šiaurės Makedonijos, kurioje mėnesį vadovavau Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (angl. OSCE/ODIHR) rinkimų stebėjimo misijai. Tai – viena svarbiausių pasaulyje žmogaus teisių institucijų, įsteigta 1991 metais, pradžioje vadinta Laisvų rinkimų tarnyba, stebinti rinkimus ESBO valstybėse narėse ir skelbianti išvadas, ar rinkimai atitiko tarptautinius standartus ir įsipareigojimus, ar jie buvo demokratiški, taip pat teikianti rekomendacijas rinkimų procesui tobulinti. ESBO narėmis yra 57 pasaulio valstybės, tarp jų – visos ES valstybės narės (tarp jų ir Lietuva), Jungtinė Karalystė, JAV, Japonija, Ukraina, Gruzija, Moldova, Armėnija, Vidurio Azijos valstybės, Rusija ir daugelis kitų.

Šiaurės Makedonijoje priešlaikiniai parlamento rinkimai – parlamentas buvo paleistas vasario mėnesį – turėjo vykti balandžio 12 dieną, bet dėl COVID pandemijos ir įvesto karantino, uždarytų valstybių sienų buvo atidėti, ir tik birželio antrojoje pusėje politinės partijos pasiekė susitarimą surengti juos liepos 15 dieną. OSCE/ODIHR paskyrė mane rinkimų stebėjimo misijos vadove, ir tokiu būdu tapau pirmąja Lietuvos atstove per trisdešimt mūsų Nepriklausomybės metų, kuriai buvo patikėta vadovauti tokio lygio tarptautinei rinkimų stebėjimo ir vertinimo misijai.

Misija buvo nelengva daugeliu aspektų, tačiau labiausiai todėl, kad dirbome COVID pandemijos sąlygomis. Kiekvieną dieną – apie pusantro šimto naujų susirgimų, neretai – ir per du šimtus, kasdien – dešimt ir daugiau mirčių. Paskaičiavau, kad per vieną mėnesį, kurį praleidau Šiaurės Makedonijoje, buvo paskelbta apie 4000 naujų susirgimų. Viešbučiai, kavinės ir restoranai neveikia, veikia tik kavinės lauke, po atviru dangumi. Daugybė galiojančių apribojimų, kaip ir Lietuvoje: viešose erdvėse dėvėti kaukes, laikytis socialinio atstumo. Lauke kasdien, beveik be išimčių – plius 30 laipsnių ir daugiau. Karštis daro savo darbą: žmonės su kaukėmis, tačiau kai kurie neištveria, nusiima jas.

Rinkimų kampanija ir rinkimų diena apribojimų sąlygomis

Balkanai, Europos katilas. Ir Šiaurės Makedonija, facebooko šalis… Čia yra registruota milijonas FB paskyrų, o šalyje gyvena 2,08 milijono gyventojų… Į rinkėjų sąrašus įrašyta 1,81 milijono piliečių. Realybėje gi visi vieningai sutinka, kad įvertinus emigraciją šalyje yra tik 1,5 milijono gyventojų ir atitinkamai gerokai mažiau rinkėjų. Daugybė TV kanalų, neįtikėtina gausa tokio dydžio valstybei, visi kanalai veikia ir pinigus uždirba… Vis dar prisimenamas ir minimas 2016 metų pavasaris, “Spalvotoji revoliucija” šioje šalyje, kai pastatai ir statulos ne tik sostinėje Skopjėje, bet ir kituose miestuose buvo išpaišytos visomis vaivorykštės spalvomis, o į fontanus pripilta skalbimo miltelių. Fontanai putojo, putos liejosi per kraštus kas vakarą… Tai buvo visuomenės reakcija į telefoninių pokalbių pasiklausymo skandalą ir protestas prieš korumpuotus politikus, prieš šalies pavertimą nešvarių pinigų plovimo mašina…

Šiai rinkimų kampanijai, trukusiai tris savaites, galiojo vyriausybės patvirtintas nacionalinis protokolas: privalomas kaukių dėvėjimas, politinių partijų renginiai – tik lauke, po atviru dangumi, kėdės dalyviams sustatytos, laikantis nurodyto atstumo. Kai kurios partijos renginiuose dalijo dezinfekantus mažuose buteliukuose. Partijų lyderiai, kandidatai laikėsi minėto protokolo, tačiau pastebėjome ir tokių renginių, kuriuose socialinio atstumo nebuvo griežtai laikomasi.

Rinkimus buvo nuspręsta surengti savaitės viduryje, ne savaitgalį, kaip makedoniečiai yra įpratę. Tikintis, kad darbo dieną daugiau žmonių ateis balsuoti, nebus išvykę į užmiesčius ar kurortus. Manau, kad šis sprendimas pasiteisino: nepaisant bauginančios COVID statistikos, rinkimuose balsavo daugiau nei 51 proc. rinkėjų. O įvertinus mano anksčiau minėtus emigrantų skaičius, aktyvumas buvo tikrai aukštas. Taip, jis buvo gerokai mažesnis nei prieš ketverius metus, kuomet rinkėjų aktyvumas siekė 66 proc., bet tuomet nebuvo COVID pandemijos…

Čia verta paminėti, kad balsavimas vyko ne vieną, o tris dienas: tos pačios savaitės pirmadienį balsavo tie, kurie serga COVID ir yra karantine arba saviizoliacijoje namuose, antradienį – senyvo amžiaus žmonės ir sergantys chroniškomis ligomis, kuriems balsuoti rinkimų apylinkėse yra per daug rizikinga. Pas pageidaujančius balsuoti COVID infekuotus rinkėjus į namus vyko trijų asmenų brigados, visi – medikai. Įdomu tai, kad pirmoji šalies ponia, gydytoja Elizabeta Pendarovska taip pat dirbo vienoje tokių brigadų.

Rinkimų dieną aplankiau nemažai rinkimų apylinkių. Ir aš, ir kiti mūsų misijos kolegos visur matėme panašų vaizdą: komisijų nariai (komisijose – po 10 narių, tačiau vienu metu rinkimų apylinkėje dirba 5, visi susirinks tik balsų skaičiavimui) – su kaukėmis ir pirštinėmis, rinkėjai – su kaukėmis. Visi įeinantys į rinkimų apylinkę dezinfekuoja rankas, pamiršusiems primenama ir pasiūloma tai padaryti. Kadangi rinkimų apylinkės – mažos, daugelis įrengtos mokyklų klasėse, jose vienu metu negali būti daugiau kaip du balsuotojai. Laukiantys eilėje prie įėjimo į rinkimų apylinkę laikosi atstumo, stovėjimo vietos pažymėtos specialiais ženklais. Mačiau ne vieną mokyklą, kur laukiantieji stovi ilgoje eilėje mokyklos kieme. Policininkai stovi lauke, kai kurie – pastatų vestibiuliuose, stebi procesą.

…Grįždama po balsų skaičiavimo stebėjimo Skopjės prieigose matau albanų demonstraciją, švenčiančią pergalę: dar niekada albanų mažumos partijos nebuvo gavę tiek daug balsų parlamento rinkimuose… Makedonai buvo mažiau aktyvūs šiuose rinkimuose, o štai albanai mobilizavosi ir džiaugiasi rezultatu. Ir galimai, jei pavyks sutarti dėl koalicijos su daugiausiai mandatų iškovojusia socialdemokratų partija, vienerius metus iš keturių kadencijos metų Šiaurės Makedonija turės albaną Vyriausybės vadovą…

Išmokime pamokas

Štai ir visa pamokanti istorija. Iš valstybės, kuri, kaip ir Lietuva, yra labai nepatogioje vietoje, didelių kelių, didelių interesų kryžkelėje. Kampanija ir rinkimų diena COVID pandemijos ir daugybės apribojimų sąlygomis. Politikai, naujais, iki šiol nemėgintais būdais bandantys pasiekti rinkėjus galiojančių apribojimų sąlygomis. Medikų brigados kaip rinkimų komisijų padaliniai einantys į COVID infekuotų ar saviizoliacijoje esančių rinkėjų namus, kad šie galėtų atlikti savo pareigą – balsuoti, rinkti.

Po misijos galiu pasakyti: nepaisant pastebėtų trūkumų, tai buvo efektyviai ir profesionaliai surengta parlamento rinkimų kampanija COVID pandemijos sąlygomis. Šiaurės Makedonija, kad ir nedidelė gyventojų skaičiumi ir teritorija, verta būti NATO nare, ir ne tik. Yra dalykų, kurių galime ir turėtume pasimokyti iš šios valstybės ir jos piliečių.